šunskūris

ךùnskūris, -ė (hibr.) smob. (1), šunskū̃ris (2) šunsnukis, bjaurybė: Ot koks šùnskūris, nora muni apgauti! KlvrŽ. Kas šnapšviriams vyskupas, kas valdžia ar laikraščiai tims šunskū̃riams – anie virė ir virs Šts.